|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Tarptautinė konferencija ,,Probacijos priežiūros perdavimas Europos Sąjungos valstybėse“
|
2009 m. spalio 8 – 9 dienomis Kalėjimų departamento direktorius Saulius Vitkūnas, Vilniaus regiono pataisos inspekcijos direktorė Marta Gavrilovienė ir Šiaulių regiono pataisos inspekcijos direktorius Ramūnas Zutkis dalyvavo Europos probacijos organizacijos (CEP) organizuotoje tarptautinėje konferencijoje ,,Probacijos priežiūros perdavimas Europos Sąjungos valstybėse“, kuri vyko Dubline ir susipažino su Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR 2008-11-27 dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo, siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą, įgyvendinimo strategija. Konferencijoje buvo nutarta pirmiausia orientuotis į statistinių duomenų surinkimą ir analizę, siekiant nustatyti kiek nuteistų asmenų alternatyviomis bausmėmis priežiūra galėtų būti perduota į kitą valstybę. Taip pat, kokias valstybes šis sprendimas susietų labiausiai (pavyzdžiui, preliminariais duomenimis Lietuva daugiausia kontaktų dėl probacijos priežiūros perdavimo turėtų su Airija, Jungtine Karalyste). Apibendrinta ir išsami konferencijos medžiaga paskelbta internetiniame tinklapyje: www.cep-probation.org .
|
|
|
|
|
Siekiant mažinti socialinę atskirtį, vykdomi 3 projektai
|
|
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) Vilniaus regiono pataisos inspekcija (toliau – Vilniaus regiono PI), įgyvendindama Lietuvos 2007-2013 metų laikotarpio Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos I prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ priemonę „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ (priemonės Nr. VP1-1.3-SADM-02), vykdo (kaip partneris) 3 Europos socialinio fondo finansuojamus projektus.
Pirmasis, Kalėjimų departamento (pareiškėjas), projektas - „Pataisos inspekcijų darbo kokybės tobulinimas, organizuojant nuteistųjų, kuriems laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, ir grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų reintegraciją į darbo rinką“. Projekto partneriai: Vilniaus regiono pataisos inspekcija, Kauno regiono pataisos inspekcija, Klaipėdos regiono pataisos inspekcija, Šiaulių regiono pataisos inspekcija ir Panevėžio regiono pataisosinspekcija. Projektu siekiama kelti Kalėjimų departamento ir pataisos inspekcijų darbuotojų profesinę kvalifikaciją ir konsultuoti nuteistuosius, kuriems bausmės vykdymas atidėtas bei asmenis, kurie paleisti iš laisvės atėmimo vietų, padedant jiems integruotis į darbo rinką.
Projekto vykdymo metu organizuojami mokymai pataisos inspekcijų ir Kalėjimų departamento darbuotojams, dirbantiems socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracijos į darbo rinką srityje, darbuotojai stažuojasi į užsienio šalių probacijos tarnybose ar įkalinimo įstaigose ir dalyvauja tarptautinėse konferencijose. Taip pat bus vykdomas nuteistųjų, kuriems bausmės vykdymas atidėtas ir asmenų, paleistų iš laisvės įkalinimo įstaigų, konsultavimas bei diegiamas nuteistųjų, kuriems laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, ir paleistųjų iš laisvės atėmimo vietų motyvavimo modulis pataisos inspekcijose. Projekte dalyvauja Vilniaus regiono PI Vilniaus miesto ir rajono, Druskininkų miesto, Šalčininkų rajono, Švenčionių rajono, Lazdijų rajono pataisos inspekcijos.
Antrasis, Vilniaus arkivyskupijos CARITO (pareiškėjas), projektas - „Nuteistųjų ir grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų bei jų šeimos narių integracija į darbo rinką modelio, priemonių, paslaugų sukūrimas ir įgyvendinimas“. Projekto partneriai: Vilniaus regiono pataiso inspekcija, Teisės institutas ir Lietuvos kalinių globos draugija. Šiuo projektu siekiama sukurti veiksmingą nuteistųjų ir grįžusiųjų iš įkalinimo asmenų bei jų šeimų integracijos į darbo rinką modelį, pirminę tikslinės grupės integracijos į darbo rinką organizacinę schemą ir jos įgyvendinimo priemones. Vykdomas projekte įgyvendinamų priemonių monitoringas ir koregavimas – galutinio modelio sukūrimas. Projekte skatinamas NVO ir savanorių dalyvavimas bei bendradarbiavimas probacijos sistemoje ir bus sukurtos ilgalaikio savanorių dalyvavimo probacijos sistemoje priemonės. Siekiama nuteistųjų ir grįžusių iš įkalinimo asmenų integracija į darbo rinką išbandant, įgyvendinant ir vertinant projekte sukurtus modelius. Projekte dalyvauja Viliaus regiono Vilniaus miesto ir rajono , Druskininkų miesto, Šalčininkų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Varėnos rajono pataisos inspekcijos.
Trečias, Lietuvos pagalbos narkomanams fondo (pareiškėjas), projektas -„Laimėk gyvenimą“. Projekte siekiama diegti ir aktyviai propaguoti kompleksinio priklausomybės gydymo metodiką, skiriant ypatingą dėmesį reintegracijos etapui po reabilitacijos bendruomenėje. Projekto veikla apima asmų, turinčių priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, rebilitaciją, jiems teikiama pagalba užtikrinanti jų įsidarbinimą, po reabilitacijos teikiamos papildomos reintegracijos paslaugos. Reabilitacijos metu teikiamos visos efektyviam sveikimui reikalingos priklausomybės specialistų konsultacijos, taip pat mokymai, kurie suteiks dalyviams integracijai į darbo rinką reikalingų žinių bei kompetencijų. Po reabilitacijos dalyviai apgyvendinami, iki įsidarbins, susiras pastovų būstą, toliau konsultuojami, mokomi, siekiant užtikrinti jų ilgalaikį sveikimą. Projekto partneriai: Vilniaus regiono PI ir Lietuvos AIDS centras.
Projektų (finansuojamus Europos socialinio fondo) tikslas – skatinti nuteistųjų integraciją bei mažinti jų socialinę atskirtį. Projektų trukmė – 3 metai.
|
|
|
|
|
|
|
|
PRISONIS
|

2008 metais buvo pradėtas vykdyti dalinai Norvegijos karalystės finansuojamas projektas „PRISONIS“ – „Pirmas didelis žingsnis į sveikatos priežiūros tarnybų elektroninį valdymą, nepilnamečių ir suaugusiųjų kalinamųjų integraciją į visuomenę ir duomenų apsikeitimą elektroninėje erdvėje tarp teisėsaugos sistemos institucijų Lietuvoje“. Projektas apima visas Kalėjimų departamentui pavaldžias įstaigas ir yra skirtas tarnyboms, atsakingoms už nepilnamečių ir suaugusių kalinamųjų sveikatą, probaciją, duomenų registravimą bei keitimąsi su kitomis institucijomis. Projekto dėka specialistai turės operatyvų prieinamumą prie informacijos, kels kompetenciją pedagoginiuose ir psichologiniuose mokymuose. Projektą ketinama įgyvendinti per 30 mėnesių. 2009 metais vyko kompiuterinio raštingumo ir pedagoginiai mokymai, kuriuose dalyvavo 56 Vilniaus regiono pataisos inspekcijos darbuotojai.
|
|
|
|
|
Europos probacijos organizacija (CEP)
|
Nuo 2007 m. sausio 1 d. Kalėjimų departamentas, siekdamas plėtoti ryšius su užsienio valstybių bausmių vykdymo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir įgyti informacijos apie Europos šalyse vykdomas bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, bei pasidalinti patirtimi su kitomis Europos probacijos tarnybomis ir visuomeninėmis organizacijomis, dirbančiomis probacijos srityje, tapo Europos probacijos organizacijos (CEP) nariu. CEP tikslas – teikti probacijos paslaugas, taip pat paramą nusikalstamą veiką padariusiems tiek prieš, tiek po nuosprendžio. CEP skatina tarptautinį bendradarbiavimą visuomeninių sankcijų ir priemonių taikymo srityje: keičiantis patirtimi ir informacija; kaupiant ir platinant informaciją, susijusią su Europos šalių įstatymų leidyba, jurisprudencija ir socialiniu darbu visuomeninių sankcijų ir priemonių taikymo srityje; ieškant sprendimų bendrosioms problemoms spręsti; įtakojant viešąją nuomonę; remiant ir prisidedant prie mokslinių tiriamųjų darbų visuomeninių sankcijų ir priemonių taikymo srityje; organizuojant konferencijas, seminarus ir kitą veiklą; teikiant ekspertų pagalbą visuomeninių sankcijų ir priemonių kūrimui. Ši asociacija įkurta prieš 28 metus ir vienija 37 valstybines ir visuomenines organizacijas, atstovaujančias 29 šalims. CEP turi stebėtojo statusą Europos Taryboje. |
|
|
|
|
2004 metais vykdytas Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos projektas
|
Vilniaus regiono pataisos inspekcijos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcija (toliau – Vilniaus m. ir r. PI) bendradarbiaudama su Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos Amatų centru (toliau – Amatų centras) 2004 metais vykdė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamą projektą “Nuteistų jaunuolių socialiai nepriimtino elgesio korekcijos pilotinis projektas”. Šio projekto tikslas buvo – praktiškai patikrinti sudarytos kompleksinės intervencijos į nuteisto paauglio ar jaunuolio gyvenimą programos efektyvumą. Projekto metu trys Vilniaus m. ir r. PI įskaitoje esantys jaunuoliai, turintys sunkumų mokslų srityje ar dėl blogo elgesio ar motyvacijos stokos ilgai negalintys pritapti kokioje nors mokykloje turėjo galimybę įgyti profesinių įgūdžių (siuvimo, maisto paruošimo) Amatų centre. Be profesinio problemišku elgesiu pasižyminčių paauglių parengimo, jiems buvo siūloma galimybė dalyvauti popamokinėje veikloje (ekskursijos, sporto užsiėmimai, socialinių įgūdžių formavimo užsiėmimai). Projekto sėkmę ir sudarytos kompleksinės individualizuotos intervencijos į jaunuolio gyvenimą efektyvumą paliudijo tai, jog pastebimai sumažėjo vieno jaunuolio probleminis elgesys ir įvyko sėkminga socialinė integracija – projekto dalyvis pakeitė jam neigiamą įtaką turėjusius draugus, požiūrį į nusikalstamą veiklą bei prosocialų gyvenimo būdą ir rado darbą pagal savo profesinį pasiruošimą. |
|
|
|
|
Vilniaus regiono pataisos inspekcijos pareigūnų kvalifikacijos kėlimas
|
Minėtos sutarties pagrindu į Vilnių buvo atvykę ir Švedijos Jonkopingo ir Geteborgo kalėjimų ir probacijos darbuotojai, kurie susipažino su Lietuvos bausmių vykdymo sistema ir supažindino Vilniaus regiono PI darbuotojus su Švedijoje naudojamu Psichologinės apklausos (angl. Debriefing) metodu, pristatė Motyvuojančio interviu metodą ir pravedė užsiėmimus, iliustruojančius šių metodų taikymą praktikoje.
Motyvacinis interviu (MI) – tai nedirektyvus pokalbis, kurio metu stengiamasi padėti klientui daugiau sužinoti apie savo galimybes ir silpnąsias vietas. MI metodai – klausymas, atspindėjimas, kliento paskatinimas, empatiškas reagavimas. MI tikslas – padidinti kliento motyvaciją ir aktyvų dalyvavimą keičiant savo elgesį. MI metu klientui nėra aiškinama ar moralizuojama, o empatiškai priimamas jo apsisprendimas ar abejonės, atspindimi kliento prieštaringi jausmai, jis emociškai palaikomas bei stiprinamas kliento tikėjimas savo jėgomis dėl pasikeitimo.
Psichologinės apklausos metodas – tai krizių intervencijos metodas, taikomas grupei asmenų, kuriuos krizinė situacija paliečia vienu metu. Ištikus krizei ar susidūrus su pavojinga, nemalonia situacija, neigiamai paveikiami žmogaus mintys, jausmai ar elgesys. Tokių situacijų atsiradimo tikimybė pataisos inspekcijos pareigūnų darbe yra gana didelė, kadangi šiame darbe tenka dirbti su asmenimis, kurie dažnai neturi konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių, savo probleminiu elgesiu gali kelti grėsmę darbuotojo psichologiniam ar netgi fiziniam saugumui. Tinkamai ir laiku panaudotas Psichologinės apklausos metodas užkerta kelią psichologinės krizės plėtotei, jo metu suteikiama visa informacija, kuri gali sumažinti krizės ištiktų žmonių nerimą, suteikiama galimybė išreikšti savo išgyvenimus krizės metu bei identifikuojami labiausiai krizės paveikti asmenys.
Daugiau apie tai skaitykite... (Kryžkelė. 2003. Nr.2. Psl. 18-20) |
|
|
|
|
Ikireabilitacinės ir reabilitacinės programų įdiegimas Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose bei Vilniaus regiono pataisos inspekcijoje
|
2004-ųjų metų gegužės mėnesį, Šiaurės Ministrų Taryba pritarė Vilniaus regiono pataisos inspekcijos bei Vilniaus 2-ųjų pataisos namų parengtam projektui “Ikireabilitacinės ir reabilitacinės programų įdiegimas Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose bei Vilniaus regiono pataisos inspekcijoje”. Projekto tikslas – plėsti narkotikų vartojimo bei pakartotinių nusikaltimų prevencijos galimybes bausmių vykdymo srityje.
Vienas iš projekto uždavinių yra “palaikyti pastovų ir nuoseklų bendradarbiavimą su partneriais iš Švedijos kalėjimų ir probacijos administracijos dirbant priklausomybės ligų gydymo srityje, keistis informacija, darbo praktika ir patirtimi”. 2004 metų spalio 11-13 dienomis Švedijos kalėjimų ir probacijos administracijos atstovai Carl Åke Farbring ir Pia Berge atvyko į Lietuvą apmokyti Vilniaus regiono pataisos inspekcijos ir Vilniaus 2-ųjų pataisos namų pareigūnus dirbti su jų praktikoje naudojama ikireabilitacine programa “Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas: penki pusiau struktūruoti pokalbiai”, kuri šio projekto metu buvo išversta į lietuvių kalbą. Seminaro dalyviams buvo išduoti sertifikatai, liudijantys metodikos apmokymų išklausymą ir suteikiantys galimybę dirbti su minėta programa. Siekiant įdiegti ikireabilitacinę programą praktikoje, vieno seminaro nepakanka, todėl iš Švedijos programų ekspertų patirties bus mokomasi kitų dviejų jų vizitų į Lietuvą metu.
Dalyvauti minėtame seminare buvo pakviesti ir kitų organizacijų atstovai. Galima paminėti Lietuvos AIDS centrą, Vilniaus savivaldybės Socialinės paramos centro tarnybą “Parama”, Vilniaus arkivyskupijos Amatų centrą bei Palaiminto J. Matulaičio Socialinį centrą.
Taigi šio seminaro metu buvo ne tik stiprinamas bendradarbiavimas su Švedijos specialistais, bet ir su kitomis valstybinėmis ir nevalstybinėmis organizacijomis, keliama pareigūnų kvalifikacija dirbant su nuteistaisiais, priklausomais nuo narkotinių medžiagų.
|
|
|
|
|
|
|
|